kratikas

kratìkas, -ė smob. (2) 1. kas daro kratą, kratytojas: Vokiečiai kratikai ir tuos daiktus smulkiai išžiūrinėjo Vaižg. Niekuomet neateidavo į galvą kratikams po aukšto spalius pasiknisti rš. Atėjo kratikas Ėr. 2. mėšlo kratytojas, kapstytojas: Kažin ar dvi kratìkės spės kratyti mėšlą Žvr. Gera kratìkė, nėra tuščių vietų Bsg.